,,ŪKININKO PATARĖJAS" RAŠO APIE MUS
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP
korespondentė
„Auginame
tai, ko žmonėms reikia. Jie, paskatindami susirasti vienų ar kitų vaistažolių sėklų,
didina mūsų ūkio produkcijos įvairovę“,
– sako ekologinio vaistinių augalų ūkio šeimininkė Jūratė Rutkauskienė.
Jūratė Rutkauskienė renka topinambų žiedus.
Hobis
virto ūkiu
Ūkininkė
skuba įspėti, kad nei gydytojai, nei žolynai nepadės žmogui sveikti, stiprėti, jei
jame vyraus ne pozityvios, o rūškanos mintys ir nuotaikos, jei jo gyvensena bus
netinkama. „Jau ir Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas ruošia sveikos gyvensenos specialistus, jie pacientams pataria,
kaip, norint pasveikti, reikėtų keisti gyvenimo būdą“, – teigia Jūratė.
Jos
su vyru Rimantu ir sūnumi Ignu puoselėjamas ekologinis vaistinių augalų ūkis – Vilkaviškio
rajone, Gražiškių seniūnijoje, Karpiejų kaime. „Čia sodybą nusipirkome prieš 15
metų, kai, užsigeidę žemės lopinėlio, nusprendėme palikti Vilkaviškį. Dabar
gyvename su paukščiais ir stirnomis“, – sako Vilkaviškyje
gimusi Jūratė, neslėpdama džiaugsmo dėl tokio pasirinkimo – gyventi gamtoje ir
dirbti žemę. Jo pranašumas prieš gyvenimą mieste itin išryškėjo dabar, per
Covid-19 pandemiją.
Kaip
drabužių dizainerė J. Rutkauskienė tapo vaistažolių ir kitų vaistinių augalų augintoja,
arbatų iš jų gamintoja?
Pasak
moters, jos šeimos ūkio pradžia – domėjimasis netradicine medicina, ieškant kitokios
pagalbos šeimos nariams.
„Kai
sūnui skaudėdavo gerklę ar jis kosėdavo, sunkiau susirgdavo, aš ir vyras nenorėjome
jam duoti cheminių vaistų, ypač antibiotikų. Todėl pasidomėję, kokie augalai
padėtų gyti, pradėjome juos auginti. Kai Karpiejuose įsigijome sodybą, šis domėjimasis ir auginimas virto hobiu, o netrukus –
rimtesniu šeimos užsiėmimu“, – pasakoja J. Rutkauskienė. Esą tarp žolininkų
nemažai menininkų.
Augina
daugybę rūšių
„Apyniai,
ajerai, barkūnai, dagišiai, dirvuolės, debesylai, gauromečiai, kiečiai,
lakišiai, mairūnai, medetkos“, – Jūratė paprašyta pamini kelias vaistažoles iš auginamų augalų. Plotas, kuriame jos auga, – beveik
90 a. Jūratė, darydama arbatžolių mišinius, naudoja ir juodųjų serbentų, gervuogių,
aviečių, erškėčių, gudobelių, aronijų, putinų, šermukšnių, kitų uogakrūmių ir
vaismedžių žiedus, lapus, vaisius. Šie augalai užima 10 a.
J.
Rutkauskienės vaistažolių ūkis sertifikuotas kaip ekologinis. Iš jų pagamintos
arbatos sertifikuotos ir kaip
ekologiškas,
ir kaip tautinio paveldo produktas. Be to, ūkio arbatų pakuotės pažymėtos „Pagaminta
Vilkaviškyje“. Šiuo Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro suteiktu ženklu
Jūratė itin didžiuojasi: „Kaip smagu, kad gyveni ir dirbi tame krašte.“
Jūratės Rutkauskienės šeimos vaistažolių laukas.
Švara
visur, net skinant
Pagrindiniai
Jūratės darbai – vaistažoles sėti į dėžutes, paskui jas
pikiuoti, persodinti į lysves, ravėti, skinti, džiovinti, ruošti gydomųjų
arbatų mišinius. Vyras frezos pagalba išpurena tarpvagius, atlieka kitus
su technika susijusius ūkio darbus. Farmaciją studijuojantis sūnus Ignas padeda
administruoti svetainę, realizuoti produkciją.
Ūkininkė
vaistinių augalų žiedus, lapus, vaisius skina, džiovina ir arbatžolių mišinius
iš jų ruošia apsirengusi kaip medikė –
baltai, švariai. „Augalai yra maistas, todėl logiška, kad švara reikalinga
visuose gamybos etapuose“, – „teisinasi“ Jūratė. Sveikti padedančių arbatų
receptus kuria pati arba bičiuliai gydytojai.
Ūkio
arbatos daugiausia realizuojamos vaistinėse, sveiko maisto parduotuvėlėse. Vaistinės
žaliavos įsigyja Lietuvos įmonės, kurios gamina maisto ir kosmetikos produktus.
„Dažniausiai
mūsų ūkio arbatas perka nuolatiniai klientai – tie, kurie pajuto jų naudą. Jie
neretai paklausia, ar turime tam tikrų vaistažolių, apie kurių gerąsias savybes
yra girdėję. Jei tokių neauginame,
ieškome sėklų, o parsisiuntę sėjame. Vaistažolių sėklos, kurias sėjame pirmą
kartą, privalo būti sertifikuotos. Lietuvoje menkas vaistinių augalų sėklų
asortimentas. Todėl jų ieškome žymiose Europos firmose, kurios platina
ekologiškas laukinių augalų sėklas. Paskui galime sėti užsiaugtų savų vaistažolių sėklas. Vieni žolynai gerą derlių
duoda 3–4 metus, kiti ilgiau, pavyzdžiui, ežiuolės, šalavijai, juozažolės –
apie 20 metų“, – aiškina J. Rutkauskienė.
Jai
sunkiausias ūkio darbas – vaistažoles ravėti,
o smagiausias – kai klientai už jas padėkoja, tvirtindami, jog labai padėjo.
Pirmasis
vaistas – vidinė giedra
Žmonės
dažnai prašo Jūratės patarti, kaip gelbėtis nuo negalavimų.
„Jiems
sakau, kad sveikatos gerinimas – įvairiapusis darbas. Gerą ilgalaikį rezultatą
– kai galime laisvai judėti ir diskomforto nesukelia nei virškinimo, nei kitos
organizmo sistemos – lemia veiksmų visuma. Pirmasis vaistas, kuris nieko
nekainuoja ir visiems dovanotas iš prigimties, –
šypsena. Sunku sveikti, neturint vidinio džiaugsmo.
Tad
pirmiausia turėkime, kuo pasidžiaugti. Tai labai rimta taisyklė. Paklauskime
savęs, kiek kartų per dieną kuo nors pasidžiaugėme ir kuri svarstyklių lėkštė nusveria
– ar ta, kurioje mūsų slogios mintys, nepasitenkinimas kuo nors, ar ta, kurioje
– džiaugsmas, kad galiu atsimerkti, vaikščioti, patirti gyvenimo stebuklą? Jei
nusveria pastaroji lėkštė, galime imtis kito sveikatą pagerinsiančio veiksmo – keisti
gyvenimo būdą: tinkamai
maitintis, daugiau judėti,
– teigia Jūratė. – Be to, reikia ieškoti ligos
atsiradimo priežasties.
Dirvinių raguolių žolė, smiltyninių šlamučių ir raudonųjų monardų žiedynai.
Pasak
vaistažolininkės, esą žmogus turi jausti atsakomybę už savo sveikatą – rūpintis
ja, domėtis, kaip gyventi, kad nesirgtų.
„Dabar
visiems trūksta vitamino D. Išlindus saulutei, pabūkime 10 minučių gryname ore,
ir padidės jo gamyba organizme. Saulės siųsto
vitamino D neatstos geriamasis jo pakaitalas“, – pataria vaistažolių augintoja.
Ji siūlo po savaitės kitos, kai žemė apsipils žaluma, pasivaikščioti miške: „Ir gryname ore pabūsite, ir gyvenimo
kokybę pasigerinsite prisirinkdami naudingų žolyčių: kiaulpienių, garšvų,
dilgėlių. Valgykite jų įsėdėję į salotas, sriubas, kokteilius“, - tikina
pašnekovė.
Nuotraukos Jūratės Rutkauskienės