KIAULPIENĖ PAPRASTOJI

  Paprastosios kiaulpienės yra daugiamečiai, 20-40 cm aukščio augalai. Žydi pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį. Žiedams peržydėjus, maždaug po dviejų savaičių subręsta sėklos. Paprastosios kiaulpienės įsikuria įvairiose buveinėse, bet gausiausiai auga pievose, dirvonuose.                                                                         Sudėtis: kiaulpienių šaknyse yra glikozidų, sterolių, taraksacino, taraksolio, stigmasterino, dervų, cholino, karoteno, gana daug inulino, organinių rūgščių, kaučiuko. Lapuose nemažai vitaminų, karoteno, karotinoidų (daugiausia taraksantino, flavoksantino, liuteino), cholino, aspargino, organinių rūgščių, kalio junginių.                       Gydymo tikslais yra renkamos kiaulpienių šaknys. Žaliava yra bekvapė, saldžiai kartaus skonio. Kiaulpienė yra gerai žinoma dėl savo gydomojo poveikio inkstams ir kepenims, todėl pavasarį ji vartojama kaip valomasis vaistas. Lapai veikia šlapimo sistemą kaip stiprus diuretikas, jie sumažina skysčių susilaikymą ir padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Lapuose gausu kalio, taigi jie papildo kalio atsargas, kurios sumažėja dėl padidėjusio šlapinimosi. Kartoko skonio šaknys naudojamos tada, kai reikia paskatinti virškinamojo trakto veiklą. Jos gerina tulžies išsiskyrimą ir yra veiksmingas vaistas nuo daugelio kepenų bei tulžies pūslės ligų.                        Iš kiaulpienių ir varnalėšų šaknų gaminamas tradicinis britų gaivinamasis putojantis gėrimas - panašiu būdu kaip šaknų alus ir gėrimas iš sarsaparilių.           Prancūzijoje labai mėgstama iš kiaulpienių lapų pagaminta piurė, tinkanti prie mėsos ir žuvies patiekalų, sriuboms paskaninti ir vitaminizuoti. Kaip salotos, kiaulpienės vertinamos ir Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jauni kiaulpienių lapai, įvairiai paruošti (su actu, grietine, aliejumi ar majonezu, su druska, prieskoniais), vartojami kaip salotos. 

Svarbu įvairi ir subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.